UŽ DIDŽIULĮ DARBĄ DĖKOJAME NERINGAI ANDREJEVAITEI!
Klubo atkūrimas
Po Pirmojo pasaulinio karo organizuotas Vilniaus šachmatų gyvenimas buvo nutrūkęs. Prieškariu miestas garsėjo vienu stipriausių šachmatų klubų tuometinėje Rusijos imperijoje – 1912 m. Vilniuje buvo surengtas tarptautinis turnyras, kuriame dalyvavo pasaulinio lygio meistrai. Tačiau karo metais klubo veikla nutrūko, o šachmatininkai ilgą laiką rinkdavosi tik privačiose įstaigose ir kavinėse.
Naujas etapas prasidėjo 1931 m., kai buvo atkurta Vilniaus šachmatų draugija, o 1932 m. gegužės 8 d. ji oficialiai įregistruota Vilniaus vaivados sprendimu. Tai tapo organizuoto šachmatų gyvenimo atgimimo pradžia. Draugijos būstinė įsikūrė Mickevičiaus gatvėje 11, kur netrukus susitelkė aktyviausia miesto šachmatų bendruomenė.
Klubo kasdienė veikla
Per labai trumpą laiką draugija tapo pagrindiniu Vilniaus šachmatų centru. Joje sparčiai augo narių skaičius, buvo sudaryta žaidėjų kvalifikacinė sistema, veikė biblioteka, prenumeruojami Lenkijos ir užsienio šachmatų leidiniai. Klubo patalpose beveik kasdien vykdavo turnyrai, treniruotės, simultanai, uždavinių sprendimo konkursai ir įvairūs susitikimai.
Draugijos tikslas buvo ne tik rengti stiprius sportininkus, bet ir populiarinti šachmatus kaip intelektualią laisvalaikio formą. Ji skatino naujų klubų kūrimą provincijoje, organizavo renginius pradedantiesiems ir siekė, kad šachmatai būtų prieinami kuo platesnei visuomenei.
Sportinė veikla
Svarbiausiu kasmetiniu renginiu tapo Vilniaus miesto šachmatų čempionatas, pritraukdavęs stipriausius miesto žaidėjus. Klube buvo įvesta A ir B klasių sistema, rengiami atrankiniai turnyrai, o pajėgiausi šachmatininkai patekdavo į aukščiausią – „ekstra“ – klasę. Tokia sistema skatino nuolatinį sportinį tobulėjimą ir sudarė sąlygas atsirasti naujai talentingų žaidėjų kartai.
Be miesto pirmenybių buvo organizuojami pavasario turnyrai, simultanai, šachmatų uždavinių konkursai bei įvairūs klubiniai renginiai. Spaudoje nuolat buvo skelbiamos turnyrų lentelės, partijų apžvalgos ir rezultatų analizės, todėl klubo veikla sulaukdavo nemažo visuomenės dėmesio.
Vilnius Lenkijos šachmatų gyvenime
Vilniaus šachmatų draugija aktyviai dalyvavo visos Lenkijos šachmatų gyvenime. Ji įstojo į Lenkijos šachmatų sąjungą, palaikė ryšius su kitų miestų klubais ir tapo vienu svarbiausių šiaurės rytų Lenkijos šachmatų centrų. Klubo atstovai rungtyniavo Lenkijos komandiniuose čempionatuose, kuriuose varžėsi su Krokuvos, Lvivo, Lodzės, Poznanės, Silezijos ir kitų regionų komandomis.
Ne mažiau aktyviai buvo žaidžiami tarpmiestiniai mačai. Vilniaus komanda susitiko su Lydos, Torunės ir kitų miestų šachmatininkais, o klubo nariai dalyvavo Lenkijos korespondencinių šachmatų čempionatuose. Draugija taip pat palaikė ryšius su žymiausiais to meto šachmatininkais, sekė tarptautinius turnyrus ir siekė į Vilnių pakviesti pasaulio čempioną Emanuelį Laskerį. Nors ši viešnagė neįvyko, pats kvietimas rodo klubo autoritetą ir ambicijas.
Šachmatų kultūros puoselėjimas
Vilniaus šachmatų draugija buvo ne tik sporto organizacija, bet ir svarbus miesto kultūrinio gyvenimo dalyvis. Draugijos pirmininkas inž. Vladislavas Jacevičius redagavo nuolatinį šachmatų skyrių dienraštyje „Słowo“, kuriame buvo publikuojamos partijų analizės, tarptautinių turnyrų apžvalgos, taisyklių aiškinimai, šachmatų teorijos straipsniai ir uždaviniai.
Klube veikė biblioteka, buvo renkama specializuota literatūra, prenumeruojami užsienio leidiniai, rengiami simultanai, paskaitos ir įvairūs edukaciniai renginiai. Tokia veikla prisidėjo prie šachmatų populiarinimo Vilniuje ir padėjo formuotis aktyviai, išsilavinusiai šachmatų bendruomenei, kuri tarpukariu buvo viena stipriausių regione.
Nuotraukoje įamžinti: komitetas, vadovybė ir turnyro dalyviai. Sėdi (iš kairės): leitenantas Sternak,
Judelevičius (Vilnius),
Chmiel, pplk. dypl. dr. Steifer, prez. dr. Potyka, mistr Przepiorka, red. Tuhan-Baranowski, dr. Rhode.
