UŽ DIDŽIULĮ DARBĄ DĖKOJAME NERINGAI ANDREJEVAITEI!
Vilniaus šachmatų klubo logotipe nurodyta data – 1887 m. – žymi pirmojo šachmatų būrelio Vilniuje įkūrimą, kurio veiklos ir idėjų tęsėjais esame.
IKI PIRMOJO PASAULINIO KARO
1885 m. rugpjūčio mėn. Vilniaus šachmatų entuziastams (10-12 žmonių) kilo idėja susiburti į ratelį, tad buvo surašytas ratelio statuto projektas ir pateiktas vietinei valdžiai. Deja, valdžia statuto nepatvirtino, tačiau pažadėjo išnagrinėti ratelio savarankiško egzistavimo galimybę. Iki tol šachmatininkams buvo leista žaisti Naruševičiaus restorane (dab. „Naručio“ viešbutis, Pilies g. 24) ir Niškovskio viešbutyje (Bokšto g. 2). Vėliau šachmatininkai ėmė rinktis ir atsargos papulkininkio V. Zavichojevskio-Leckio bute Antakalnio gatvėje.
1887 m. kovo mėn. šachmatininkai vėl kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių, prašydami leidimo įsteigti ratelį. Prašymą pasirašė 33 gerbiami Vilniaus piliečiai: teisininkai, aukšto rango karininkai, diplomatai, inžinieriai, valdininkai. Birželio 10 d. Vilniaus generalgubernatorius sankcionavo šachmatininkų ratelio įsteigimą. Ratelio nariais negalėjo būti nepilnamečiai asmenys (išskyrus kilminguosius), moksleiviai, eiliniai kareiviai ir asmenys, anksčiau pašalinti iš šio ar kito ratelio. Kandidatai į narius privalėjo pateikti dviejų narių rekomendacijas, sumokėti nemažą stojimo mokestį.
Įdomu tai, kad Vilniaus šachmatininkai palaikė glaudžius ryšius su tuometiniu žymiu Rusijos imperijos šachmatininku Michailu Čigorinu, kuris rūpinosi šachmatų klubų steigimu Rusijos imperijose miestuose ir savo įžvalgomis svariai prisidėjo prie Vilniaus šachmatų ratelio statuto projekto kūrimo. Tą iš dalies liudija ir paties M. Čigorino 1889 m. Sankt Peterburge įkurtas šachmatų klubas, kurio įstatai yra kone identiški Vilniaus šachmatų ratelio, išskyrus sąlygą, kad jo klubui negalėjo priklausyti asmenys, išpažįstantys nekrikščionišką religiją. Už šią pagalbą 1888 m. kovo mėn. M. Čigorinas tapo Vilniaus šachmatų ratelio garbės nariu.
1887 m. rugsėjo 4 d. įvyko Vilniaus šachmatų ratelio steigiamasis susirinkimas, kurio metu buvo išrinkta ratelio vadovybė, revizijos komisija, surinktas nario mokestis bei aptarti kiti organizaciniai klausimai. Pirmuoju Vilniaus šachmatų ratelio pirmininku tapo atsargos generolas-majoras M. Golmdorfas. Po mėnesio – 1887 m. spalio 4 d. – įvyko šachmatų ratelio atidarymas. Atidarymo iškilmėse dalyvavo ratelio garbės nariai: Vilniaus generalgubernatorius Ivanas Kachanovskis, karinės apygardos vadas generolas Nikolajus Ganeckis ir kt. aukšto rango pareigūnai. Ratelio patalpas pašventino katedros šventikas B. Nekrasovas. Iškilmių metu pirmininkas M. Golmdorfas išreiškė viltį, kad šachmatų ratelis „padės suartinti visus Vilniaus šachmatų mėgėjus“.
Vilniaus šachmatų ratelis gana greitai išvystė savo veiklą, mat ratelio patalpose žaisti ne tik šachmatai, bet ir šaškės, loto, biliardas. Be to, rengti muzikos vakarai, dramos vaidinimai, pobūviai, kaukių baliai ir pan. Vis tik visos šios linksmybės, o tuo pačiu ir patalpų nuoma bei priežiūra, baldų bei inventoriaus pirkimas, specialių šachmatų žurnalų prenumerata ir nario bilietų spausdinimas reikalavo nemažai lėšų, kurių šaltinis buvo tik vienas – pačių narių įnašai ir aukos. Dėl šios priežasties Vilniaus šachmatų ratelis ėmėsi organizuoti įvairius mokamus renginius: turnyrus, „akluosius“ simultanus, paskaitas.
Prie paskaitų organizavimo daugiausia prisidėjo pats ratelio pirmininkas M. Golmdorfas, specialiai išleidęs kelias nedidelės apimties knygeles, pavyzdžiui, „Apie šachmatų naudą“, „Bendras supratimas apie šachmatus“, „Trumpa istorinė šachmatų analizė“, „1805 m. Kulmos kautynių pavaizdavimas šachmatų lentoje“, „Austerlico kautynių pavaizdavimas šachmatų lentoje“ ir pan.
Be to, 1888 m. pradžioje buvo pradėtos žaisti dvi neakivaizdinės partijos su Voronežo šachmatininkais, o pralaimėjusieji turėjo sumokėti 25 rublius laimėtojams. Vilniaus šachmatų rateliui atstovavo J. Levis, S. Matedžis, M. Prozorovas ir O. Rukas. Tuo tarpu Voronežo komandoje žaidė A. Veberis, D. Gravirovskis, G. Karenovskis ir N. Kalinskis. Vis tik vilniečiams nepasisekė, kadangi vieną partiją pralaimėjo, o antrąją baigė lygiosiomis.
1889 metais spalio 6 d. Vilniaus šachmatų būrelio eilėraštis
1909 m. Vilniaus šachmatų klubas organizavo Visos Rusijos geriausių meistrų turnyrą, kurį laimėjo Akiba Rubinšteinas. Šiame turnyre taip pat žaidė ir lietuvių šachmatininkas Solomon Globus, kuris užėmė 6-ąją vietą. Visi žaidėjai: Akiba Rubinšteinas, Abramas Rabinovičius, Sergėjus von Freymanas, Gerszas Salve, Fiodoras Duzas-Khotimirskis, Solomon Globus.
1912 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. Vilniaus šachmatų klubas suorganizavo Visos Rusijos šachmatininkų suvažiavimą ir stipriausių meistrų 2-ųjų etapų turnyrą.
Šiame turnyre dalyvavo tokie žymūs šachmatininkai kaip Aronas Nimcovičius, Akiba Rubinšteinas, Osipas Bernšteinas, Aleksandras Aliochinas, Stepanas Levitskis, Aleksandras Flambergas, Grigorijus Levenfišas, Sergėjus von Freymanas, Semionas Alapinas ir Gerszas Salve. Šio turnyro nugalėtoju tapo A. Rubinšteinas, surinkęs 12 taškų, antrąją vietą užėmė O. Bernšteinas (11,5 taškų), o trečiąją – S. Levitskis (11 taškų). Kaip buvo skelbiama spaudoje („Lietuvos žinios“, 1912-07-28, Nr. 88, p. 1), turnyras vyko Vilniaus šachmatų draugijos patalpose (Vilniaus g. 8) kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienius ir trečiadienius, nuo 18:00 iki 00:30 val. nakties. Įdomu tai, kad 1-ajame etape žaidė ir Vilniaus šachmatų ratelio atsakingasis sekretorius Abramas Rabinovičius, kuriam, deja, į antrąjį etapą nepasisekė patekti.
„Visos Rusijos šachmatistų kongresas“, Lietuvos žinios, 1912-07-28, Nr. 88, p. 1:
„Visos Rusijos šachmatistų kongresas prasidėjo liepos 23 d. Vilniaus šachmatistų Draugijoj (Vilniaus g. 8). Lošia šachmatus nuo 6 iki 12,5 nakties kasdien, išskyrus sekmadienius ir trečiadienius. Šiandien, liepos 28 d., 5-tame ture lošia: Garkuliak – Favarskij, Seleznev – Vait., Globus – Rabinovič, Gartman – b. Rauš. F. Traubengerg, Rabinovič – Eljašev, Gromadka – List, Platc – Langleben, Ern – Estrin, Bogoliubov – b. Ungern – Štrenberg, Barton – Surnin.“