UŽ DIDŽIULĮ DARBĄ DĖKOJAME NERINGAI ANDREJEVAITEI!
Vilniaus šachmatai okupacijų metais (1940–1942)
Vilniaus šachmatų gyvenimo permainos 1940 m.
1940-ieji Vilniaus šachmatų gyvenime tapo reikšmingų permainų metais. Po Vilniaus grąžinimo Lietuvai miesto šachmatininkai ėmė įsitraukti į Lietuvos šachmatų organizacinę sistemą. Balandžio 6 d. Lietuvos Šachmatų sporto sąjunga pavedė Vilniaus šachmatų draugijai (buvusiai „Wileński Związek Szachowy“) surengti miesto pirmenybes, kurios prasidėjo balandžio 8 d. Sąjungos atstovu buvo paskirtas šachmatų meistras Povilas Vaitonis. Šių pirmenybių svarbą liudija ir gegužės mėnesį pateiktas prašymas Kūno kultūros rūmams skirti lėšų nugalėtojų apdovanojimams.
1940 m. birželį prasidėjusi sovietinė okupacija pakeitė Vilniaus šachmatų organizavimo principus. Liepos 27 d. Darbo rūmuose įvykusiame šachmatininkų susirinkime aptartos galimybės miesto šachmatų gyvenimą pertvarkyti pagal sovietinį modelį. Sudarytas organizacinis komitetas, į kurį įėjo senieji Vilniaus šachmatų veikėjai Judelevičius, Tiršteinas ir Golcas. Siekta plėsti šachmatų populiarumą steigiant ratelius įmonėse, fabrikuose, mokyklose bei kitose įstaigose. Pagrindine šachmatininkų susibūrimo vieta išliko centrinis Vilniaus šachmatų klubas Šventosios g. 1–5 (dabartinėje Islandijos gatvėje).
Klubo veikla 1940–1941 m.
Nepaisant politinių permainų, klube vyko aktyvus šachmatų gyvenimas. 1940 m. antrojoje pusėje čia organizuoti simultaninio žaidimo seansai, kuriuose dalyvavo Povilas Vaitonis, Povilas Tautvaišas, Tiršteinas, Jagielskis (Jagelskis) ir kiti pajėgūs šachmatininkai. Taip pat rengti šachmatų kursai ir turnyrai. Lapkritį sudarytas naujas Vilniaus šachmatininkų komitetas, kurio pirmininku tapo Kovalskis, vicepirmininku – Abramas Flaksas, o sekretoriumi – Domžalė. Klubą perėmus Vilniaus sporto apygardai, buvo panaikinti narystės ir lankymosi mokesčiai, todėl smarkiai padaugėjo lankytojų, ypač moksleivių. Sparčiai augant susidomėjimui, klubo patalpos tapo per ankštos, todėl imta rūpintis jų plėtimu.
1940 m. lapkritį prasidėjo Vilniaus miesto pirmenybės, kuriose varžėsi dvylika šachmatininkų. Tarp pajėgiausių žaidėjų išsiskyrė Jagielskis (Jagelskis), Žilevičius, Aranavičius (Aronovičius) ir jaunasis Šapelis. 1941 m. pradžioje pasibaigusį Vilniaus atrankinį turnyrą į Lietuvos SSR šachmatų čempionatą laimėjo Jagielskis, surinkęs 8,5 taško iš 10 galimų. Antrąją vietą užėmė Šapelis, trečiąją – Aronovičius. Klubo veikla tęsėsi ir 1941 m. pavasarį: organizuotos mokyklų pirmenybės, įvairių kvalifikacinių kategorijų turnyrai bei miesto čempionatas. Tai liudija, kad pirmosios sovietinės okupacijos metais šachmatų veikla Vilniuje ne tik nenutrūko, bet ir buvo aktyviai plečiama, nors ankstesnė organizacinė sistema jau buvo pakeista.
Šachmatai vokiečių okupacijos metais
1941 m. birželį prasidėjusi nacistinės Vokietijos okupacija dar kartą pakeitė miesto gyvenimą, tačiau organizuotos šachmatų varžybos visiškai nenutrūko. 1942 m. sausį Vilniaus profesinių sąjungų sporto skyriaus iniciatyva buvusio šachmatų klubo patalpose surengtas miesto įmonių ir įstaigų komandinis turnyras, sulaukęs nemažo susidomėjimo. Spaudoje šios patalpos nurodytos Vilniaus g. 22, su įėjimu iš Šventosios gatvės, o kituose pranešimuose minimas ankstesnis Šventosios g. 1–5 adresas. Nors šios vietos buvo netoli viena kitos, tikslus jų tarpusavio ryšys lieka neaiškus.
1942 m. vasarį paskelbtos naujos Vilniaus miesto pirmenybės, į kurias pakviesti ir ankstesniais metais žaidę šachmatininkai – Vaitonis, Žilevičius, Šapelis, Stankevičius, Kurminas bei kiti. Vis dėlto šachmatų veiklą jau organizavo kitos sporto struktūros, o spaudoje ankstesnės klubo patalpos pradėtos vadinti „buvusiu šachmatų klubu“.
Karo metai skaudžiai palietė ir pačią Vilniaus šachmatininkų bendruomenę, kurioje svarbią vietą užėmė žydų kilmės žaidėjai. Vienas aktyviausių miesto šachmatininkų Natanas Judelevičius, 1940 m. išrinktas į organizacinį komitetą, 1941 m. pateko į Vilniaus getą. Iš jo pabėgęs ir Lydoje besislapstęs šachmatininkas 1944 m. buvo suimtas ir sušaudytas. Tragiškas likimas ištiko ir komiteto vicepirmininką Abramą Flaksą, kuris 1941 m. kartu su žmona ir mažamečiu sūnumi buvo nužudytas Paneriuose. 1944 m. nuo vidurių šiltinės mirė ir aktyvus tarpukario klubo narys Mieczysławas Kurminas. Šios netektys liudija, kaip karas ir Holokaustas pakeitė iki tol susiformavusią Vilniaus šachmatų bendruomenę.
Istorinio klubo veiklos tęstinumas
1940–1942 m. laikotarpis žymi esminį lūžį Vilniaus šachmatų klubo istorijoje. Išlikę šaltiniai leidžia manyti, kad iki tol savarankiškai veikusi šachmatų draugija palaipsniui prarado savo organizacinį savarankiškumą, o jos veiklą perėmė ar pakeitė kitos sporto struktūros. 1942 m. šachmatų gyvenime veikė profesinių sąjungų sporto organizacijos, o vėlesnė miesto turnyrų organizavimo veikla taip pat siejama su Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos (LGSF) šachmatų sekcija, įsikūrusia Vrublevskio gatvėje. Vis dėlto turimi duomenys neleidžia nustatyti, ar ir kokiu mastu šios organizacijos perėmė istorinio Vilniaus šachmatų klubo veiklą.
Tiksli savarankiško klubo veiklos pabaigos data nėra žinoma. Po Antrojo pasaulinio karo šachmatų gyvenimas Vilniuje, tikėtina, buvo organizuojamas pagal centralizuotą sovietinę sporto sistemą, tačiau turimi duomenys neleidžia išsamiau atsekti pokario šachmatų organizacijų veiklos ar nustatyti jų tiesioginio ryšio su istoriniu Vilniaus šachmatų klubu.
Šaltiniai
Archyviniai dokumentai
- Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA), f. 933, ap. 1101, l. 83. Lietuvos Šachmatų sporto sąjungos raštas Vilniaus šachmatų draugijai, 1940 m. balandžio 6 d.
- LCVA, f. 933, ap. 1101, l. 30. Lietuvos Šachmatų sporto sąjungos kreipimasis į Kūno kultūros rūmų direktorių, 1940 m. gegužės 29 d.
Periodinė spauda
- Vilniaus balsas, 1940 m. rugpjūčio 4 d., Nr. 183, p. 7; rugpjūčio 18 d., Nr. 195, p. 9; lapkričio 17 d., p. 6; lapkričio 24 d., p. 6; gruodžio 1 d., p. 6.
- Komjaunimo tiesa, 1941 m. vasario 2 d., p. 6.
- Vilniaus balsas, 1941 m. vasario 20 d., p. 5; vasario 28 d., p. 4; kovo 6 d., p. 5; kovo 26 d., p. 4; balandžio 2 d., p. 5.
- Naujoji Lietuva, 1942 m. sausio 1 d., Nr. 1, p. 4; vasario 5 d., Nr. 30, p. 3; vasario 13 d., Nr. 37, p. 3.
Literatūra
- E. Paleckis, N. Kasimovas, B. Rositan. Lietuvą garsinę žydų šachmatininkai. Klaipėda, 2024, p. 640, 645.
Periodinius leidinius galima rasti portale ePaveldas.